Ipo Ogbologbo Fun Arun Inu
Bakannaa, "àtọgbẹ suga" jẹ orukọ ti o jẹ alaye fun ọgbẹ suga eyiti o jẹ ọrọ gbooro labẹ iru iru 1 ati iru- ara-igbẹ 2 ti a ti sọtọ. Oro naa ni a lo lati ṣe idanimọ arun nibiti awọn ipele ti suga ṣe dara si gaju, bi o ṣe lodi si adipidus ti o ni àtọgbẹ (ipo ti iṣe pe pupọ gbigbẹ ati urination).
Ti o ba dabi ẹnipe igba atijọ, ṣe akiyesi pe adun suga ti wa ni ayika lati igba atijọ ati pe o han ni o kan nipa gbogbo aṣa.
Titi awọn idiyele ti ni idiwọn, a le pe ọgbẹ inu kan nipa ohunkohun.
Ìtàn Ìtàn ti Àtọgbẹ
Ni akọkọ akọwe ti a ṣe apejuwe aami aiṣan ti aisan ti a ti kọ ni ara Egipti ni Hesy-Ra ni iwe 1552 BC. Ni ọdun 250 BC, Apollonius ti Memphis sọ ọrọ-ọgbẹ oyinbo naa. Ni ọdun 11th AD, ọrọ mellitus - Latin fun oyin - ni a fi kun si ọrọ-ọgbẹ. Ni akoko naa, a ti ayẹwo ayẹwo alaabọ nipasẹ dida awọn ito, lati rii boya o dun. Kii iṣe titi di ọdun 1800 pe a ṣe idanwo kan lati wa giri ni ito. Ni ibẹrẹ ọdun 1900, awọn itọju awọn ounjẹ ounjẹ ti wa ni yiyi jade, pẹlu whiskey ati dudu kofi "wẹ" lẹhinna ounjẹ kan ti o dinku (eyiti o ma nsaba si igbadun) ati "itọju aisan," ti o jẹ awọn ọna ọpọlọ ti opo 1: 1. si adalu oyin. Ni 1929, a ṣe akojọpọ insulin ati pinpin fun igba akọkọ. Ni ọdun 1950, a ṣe agbekalẹ eto eto paṣipaarọ ounjẹ onibajẹ .
Ni ọdun 1959, tẹ 1 ati ki o tẹ 2 igbẹgbẹ-ara ẹni ti a ṣe iyatọ ati pe a ṣatọ. Ni ọdun 2014, 26 milionu awọn ọmọ Amẹrika ti ni àtọgbẹ; ọkan ninu mẹta ko mọ.
Awọn Itan ti Term Àtọgbẹ
"Àtọgbẹ" jẹ ọrọ Giriki kan ti o tumọ si "ọkan ti o nyọ" tabi lọ si baluwe pupọ. Ọrọ Latin "mellitus" tumo si "oyin" tabi itọ oyin.
Nitorina a túmọ, ọrọ wa fun ọgbẹ oyinbo di "ẹni ti o ni irun urọ oyin-nla." Biotilẹjẹpe "alamọgbẹ" kan jẹ eyiti oniṣan Gẹẹsi atijọ kan ati "mellitus" ti ṣe nipasẹ ọkọ onisegun Gẹẹsi ni ọdun 1600, ọrọ "ọgbẹ suga" ko wa sinu iwe-ọrọ wa titi di igba diẹ laipe.
"Àtọgbẹ mimu" ati awọn ọrọ atilẹba ti a lo lati ṣe apejuwe iru 1 ati awọn ayẹwo 2 ni a ko ni iyasọtọ ti a ṣe gbawọn fun igbẹgbẹ titi di ọdun 1980. "Iru 1" ati "iru 2" ko di awọn ofin iwulo ti o gba titi di igba diẹ.
Ni iwadi iwadi ọdun 2001, awọn oluwadi beere awọn akọle 423 iru awọn ipo ti wọn fẹ lati lo fun igbẹ-ara. Awọn ọrọ "aisan suga," "suga," tabi "gaari giga" ni o fẹ nipasẹ 11.7% ninu awọn akori. Ni otitọ ni diẹ ninu awọn iwadi nipa diabetes, awọn oluwadi lo ọrọ naa "suga suga" dipo "igbẹgbẹ-aisan." Eyi jẹ otitọ julọ ninu awọn ẹkọ lati awọn ọdun 1950 nipasẹ awọn ọdun 1970.
Tani o nlo Suga Ọgbẹ Tita?
Ọpọlọpọ igba ti awọn eniyan ti o lo ọrọ naa "suga suga" ti dagba ati pe o ni awọn obi ti o jẹ awọn aṣikiri lati awọn orilẹ-ede miiran. Awọn gbolohun naa ni a nlo ni igba miiran ni awọn igberiko igberiko (ati pe awọn onisegun ni agbegbe wọnyi le ṣee lo wọn), bakannaa nipasẹ awọn agbegbe Afirika-Amẹrika kan gusu.
Awọn eniyan ti o wa ni awọn orilẹ-ede miiran ti mọ ọgbẹ suga pẹlu awọn ọrọ ni ede wọn. Ti o tumọ si ede Gẹẹsi, awọn ofin naa ni: "Mo ni gaari," "iṣọn suga," "isoro iṣan," "aisan suga," "aisan suga," "suga," "suga," " eje ti o dun. " Ọpọlọpọ awọn ofin wọnyi ṣi wa ni lilo ni awọn orilẹ-ede miiran.