Ilana ti ita, Lamina ati Die e sii. Ọna Inu Ẹjẹ fun Iyoku Wa

1 -

Egungun ti Ọpa ẹhin
Awọn ọpa ẹhin, egungun, pelvis ati sacrum. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Imọ ayẹwo irora nigbagbogbo n ni orukọ ti apakan ti ọpa ẹhin lati eyiti dokita rẹ gbagbo pe irora wa. Àkọlé yii jẹ ijabọ kekere-jamba lori awọn itumọ ti egungun ọgbẹ, fun itọkasi rẹ.

Awọn iwe-ọpa ẹhin ti a ṣe ti oṣuwọn eniyan kọọkan ti o lọ lati ori agbọn si sacrum.

Egungun egungun - eyiti o jẹ egungun egungun marun ti o bẹrẹ si fusi ni nipa ọdun kan, pẹlu fọọmu ti o pari ni iwọn nipa ọgbọn ọdun 30 - pẹlu egungun coccyx, pari egungun ni isalẹ ti apa. (Awọn coccyx jẹ orukọ ti a fi si ori ila rẹ.)

Ni awọn ẹkun-ọti ati awọn agbegbe lumbar ni atẹle, awọn ẹhin ẹhin so pọ si awọn egungun ati pelvis lati ṣe ẹhin, tabi to ṣe pataki.

2 -

Vertebra
Egungun egungun, tabi eegun. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Oro ọrọ 'vertebra' tọka si egungun egungun kan. 'Vertebrae' ni ọna pupọ ti ọrọ naa.

A vertebra jẹ ẹya ara iṣuu ni iwaju ati oruka kan bony ni pada.

Ara ti vertebra jẹ olutọju stacking; ni awọn ọrọ miiran, iwe-ẹhin ọpa ti wa ni soke ti 24 vertebrae, eyi ti a ti dapọ ọkan lori oke ti awọn miiran. Eyi ni ohun ti o ṣe atilẹyin itọju ipilẹ si ọpa ẹhin.

Iwọn igbadun ti wa ni asopọ si ẹhin opo ti o wa; o ni awọn ẹya ti o ṣe alabapin si itọju ẹya-ara (eyi ti o le ni idiju, yara.) Awọn ẹya wọnyi tun pese aaye fun awọn iṣan ẹhin ati awọn isanmọ lati so.

Ọpa-ọpa naa kọja nipasẹ eefin gigun ti a ṣe nipasẹ erupẹ ti a fi lelẹ ni aarin ti ọpa-ẹhin, ti a npe ni ọpa ẹhin. A ṣe ọpa iṣan ọpa ti inu inu awọn oruka ti gbogbo awọn 24 vertebrae ti o ṣe iwe-iwe naa.

Ọna ti o wa lati inu ọpa ẹhin ki o jade kuro ni ọpa ẹhin nipasẹ awọn iho kekere lori awọn egungun egungun, ti a npe ni neuralforamina. Awọn ohun ti a n ṣe ni awọn adugbo ti o wa ni awọn ẹgbẹ ti o wa ni ẹgbẹ ti o wa ni ẹgbẹ.

3 -

Awọn Ẹrọ Vertebral ati Awọn Disiki Atẹgun
Ofin ọpa. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Okun oju-ara jẹ ẹya ti o tobi julọ ati atilẹyin julọ ti vertebra.

Gẹgẹbi a ti sọ loke, aaye ẹyọkan ni ọna ti o tobi pupọ ti o pese atilẹyin itọju nipasẹ iwe. Awọn akopọ vertebrae lori oke ti awọn ẹlomiran ni awọn oju eegun.

Ni laarin awọn eegun vertebral ni awọn disiki intervertebral , eyi ti o jẹ ẹri fun gbigba-mọnamọna nigba igbiyanju. Wọn ṣe eyi nipa sise bi aga timutimu ti o wa laarin awọn ẹya vertebrtal .

Awọn iṣoro iṣoro ti o wọpọ pẹlu ailera disiki ati disiki ti a fi silẹ. Irẹjẹ fifọ jẹ ipalara miiran ti o le ja si disiki ti a ti pa , ṣugbọn kii ṣe nigbagbogbo. Nipa ọna, disiki intervertebral jẹ igba akọkọ ni ibi-ẹhin ibi ti awọn iyipada ti degenerative ibatan ọjọ ori (eyi ti o dara julọ ni gbogbo eniyan n gba) waye.

Ẹsẹ vertebral ṣe ipinnu apakan ti eti agbegbe aringbungbun ninu iwe-ọpa-ẹhin nipasẹ eyiti o wa ni ọpa-ẹhin. O tun ṣe apakan awọn ipele ipari ikẹkọ, eyi ti o le jẹ aaye miiran ti awọn iyipada ti oṣuwọn degenerative.

4 -

Ipowe Facet
Iwe-ẹhin ọpa pẹlu awọn ami-ara facet. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Apapo ti o wa ni facet wa lori iwọn didun ni ẹhin ọpa ẹhin.

O ti wa ni akoso nipasẹ awọn ilana (eyi ti o jẹ awọn amugbooro egungun) ti o jẹ lati inu ẹgbẹ ti o ni asopọ ti aarin vertebrae - ọkan loke ati ni isalẹ. Ni ipele kọọkan (ti a npe ni "apa,") o wa apapo ọtun ati apa osi. Eyi tumọ si 4 ninu awọn ilana wọnyi lati kopa awọn isẹpo ara ni ipele kan, tabi apakan, ti ọpa ẹhin. Awọn ilana ti o ṣe apopọ oju-ọna ni a pe ni "awọn ilana ti o jọra."

Ẹya ti o ni asopọ ti igbẹkẹle ile- iṣẹ facet jẹ ki o jẹ akọle bọtini fun fifi gbogbo ẹhin ọpa silẹ nigba igbiyanju.

Awọn isẹpo ẹsẹ tun n pe awọn isẹpo zygapophyseal. Iyẹn jẹ ọrọ ti o nira lati sọ, ọpọlọpọ eniyan, pẹlu awọn oṣiṣẹ, fẹran ọrọ naa "igbẹkẹle asomọ."

Awọn iṣoro pẹlu awọn ẹya ara ẹrọ facet jẹ idi ti o wọpọ ti ibanujẹ irohin ati ni gbogbo wọn ni o ni asopọ pẹlu aarun ara-ọgbẹ ati / tabi awọn iyipada ti oṣuwọn.

Iṣoro miiran ti o tun pada ti a npe ni iṣan-ọpọlọ maa n bẹrẹ pẹlu irọlẹ kekere kan ni agbegbe ti o jẹ aibikita ti asopọ ti a npe ni facet ti a mọ gẹgẹbi awọn ọkọ. Ipalara akọkọ ni a npe ni abawọn aba; o mu wá nipasẹ nipasẹ awọn iṣan-ẹhin atẹhin gẹgẹbi iru ti awọn ọdọrin idaraya ti o nkọ ni isẹ ṣe. (Awọn eniyan agbalagba, paapaa awọn ti o ni iwọn apọju jẹ tun ni ewu fun abawọn abawọn.)

Ti a fi silẹ ni aifọwọyi, abawọn abawọn le dagbasoke sinu spondylosis ati ni ipari spondylolisthesis, nibiti ọkan egungun yoo di idaduro si ojuami ti sisẹ boya siwaju tabi sẹhin egungun tókàn si.

5 -

Awọn ilana iṣan kiri ati awọn iyipada
Egungun eegun ti o nfihan awọn ilana ti o kọja ati fifọ. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Gẹgẹ bi awọn ilana ti o ni imọran ti a sọ ni oke, awọn ilana fifọ ati awọn ila-ilara jẹ awọn asọtẹlẹ ti egungun ti o mu iwọn didun ti o wa ni ẹhin ti awọn ara vertebral. Awọn ilana fifọ ati awọn ila-ilara dabi diẹ ika ọwọ.

Lori awọn vertebra kọọkan, awọn ilana ila ila meji wa ati ilana iṣan-ara kan. Awọn ọna gbigbe ila meji ni o wa ni apa mejeji ti oruka, nigba ti ilana isinmi wa ni arin.

Awọn ilana yii n pese awọn aaye ti o ṣe iyipada iṣan ati awọn isopọmọ.

6 -

Pedicle
Egungun egungun pẹlu ara, oruka igbadun, pedicle ati diẹ sii. Egbogi IDRF / Awọn ohun elo Getty

Ẹsẹ-ara jẹ itọnisọna kukuru ti egungun ti o wa taara ni ẹhin ti awọn ara vertebral. Ẹsẹ naa wa laarin awọn ẹhin ti o wa ni oju eegun ati ilana ila-ila. Awọn eegun meji wa fun vertebra, ọkan ni ẹgbẹ kọọkan.

7 -

Lamina
Vertebra tabi egungun egungun. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Awọn lamina jẹ apakan ti vertebra ti o sopọ pẹlu ilana isinirin ati ilana iṣipopada. Awọn laminae meji wa, ti o wa ni ẹgbẹ mejeeji ti ilana iṣan. Awọn lamina jẹ nigbagbogbo ni ẹgbẹ ti abẹ isẹhin nigba ti o ba nilo lati ṣe iranlọwọ fun awọn aami aisan ti o fa nipasẹ titẹ lori awọn gbongbo ọgbẹ ẹhin. Eyi le ṣẹlẹ ninu ọran ti stenosis.

Ọkan iṣẹ abẹ ti a fun ni wọpọ ni a npe ni laminectomy, ṣugbọn awọn miran wa, bakanna.

8 -

Awọn ẹmi ọpa ati ẹhin
Ọpa ẹhin, ọpa-ẹhin ati ọgbẹ ẹhin. MedicalRF.com/Getty Awọn aworan

Nigbati o ba ka awọn sacrum ati coccyx, ọpa ẹhin jẹ iwe ti o gun to ṣe ti awọn egungun interconnected 26. Awọn ibi ti o wa ni awọn ẹgbẹ ti iwe naa (ti a npe ni neuralforamina, ti a sọrọ loke) ti a ṣe nipasẹ awọn ọrọ ti a fi n ṣatunwò; awọn apẹrẹ ti nerve jade kuro ni ihò wọnyi, ati da lori ipo ti egungun ti o yi wọn ka, wọn le ṣe ipa pataki ni iwaju tabi isansa ti irora ti o pada.

Awọn apẹẹrẹ ti awọn aṣiṣe ti o wọpọ ti o niiṣe pẹlu irọri ara eegun-ọpa ẹhin ni didi ti a ti tu silẹ ati ọpa ẹhin.

Ọpa-ẹhin naa nṣakoso larin ọna-aarin (ọpa-ẹhin, tẹlẹ disussed) ti a ṣe nipasẹ awọn oruka sisan ti awọn akopọ ti vertebrae.

Awọn oran ara eegun dide lati ọpa ẹhin ni ipele kọọkan. Awọn ẹka ti akọkọ si awọn ọgbẹ ẹhin ara eegun (ti a ti sọ tẹlẹ) ati lẹhinna siwaju sii si awọn ara ti o lọ si gbogbo awọn ẹya ara lati gbe alaye alaye ti o ni imọran ati ṣiṣe lọ si ọpọlọ, bakannaa fun awọn itọsọna igbiyanju ati awọn iṣeduro lati ọpọlọ lọ si iṣan.

Awọn itọju ailera ara ọpa jade kuro ni awọn alafo (ti a npe ni intervertebral foramina) ti a da laarin awọn meji ti o wa nitosi, stacked vertebrae.

Ọgbẹ ẹhin naa dopin lẹhin akọkọ lumbar (agbegbe kekere) vertebra. Ni ikọja eyi, o jẹ iṣiro ti awọn ara ati awọn gbongbo ti o farahan ju awọn ara ti o wa loke. Eyi ni a npe ni equina cauda.